Kalėdų laikotarpis, prasidėjęs Apsireiškusiu Dievu užgimusiame kūdikėlyje Jėzuje šv. Kūčių naktį, baigiasi Viešpaties Jėzaus Krikšto liturgine švente. Iš tiesų, Kalėdos yra Apsireiškusio Dievo šventė hebrajų tautai, o Trijų karalių šventė yra Dievo apsireiškimas jau visoms pasaulio tautoms. Kristus savo krikštu Jordano upėje apreiškia save žmonijai: žaizdotai, nuodėmingai ir dažnai paskendusiai ūkanų ir nežinios tamsoje.
Šiandien yra ko susimąstyti. Kaip čia yra ir kodėl, kad Dievo Sūnus priima Jono krikštą? Juk krikštas buvo skiriamas išskirtinai nusidėjėliams apsivalyti, kad šie galėtų pradėti savo gyvenime viską iš naujo. Kodėl Jėzui reikėjo laukti trisdešimt metų ir tik tada pradėti savo viešą veiklą?
Bažnyčios Tėvai tiki, kad Kristaus krikštas buvo Jo pasiuntinybės pradžia, suvokta ir priimta Dievo tarno savastis. Panerdamas į krikšto vandenį Jėzus tampa vienu iš mūsų. Tačiau vykdydamas Dievo Tėvo valią Jis tobuliausiu būdu apreiškia save kaip Dievo Sūnus kryžiaus kančios ir atpirkimo malonės šviesoje. Kiekvienas žmogus savo gyvenimo kelyje išgyvena didžias paslaptis, kai būna Dievo artumoje. Kiekvieno iš mūsų pašaukimas, profesijos pasirinkimas yra didelė paslaptis, kurios dažnas nesugebėtume dorai paaiškinti, jei kas nors mūsų to paprasčiausiai paprašytų. Kristaus Krikštas – viena iš pirmųjų ir didžiausių Jėzaus paslapčių, kai vienu metu apsireiškia Dieviška Trejybė.
Taigi kokia šios šventės reikšmė kiekvienam tikinčiajam?
Esame kviečiami atnaujinti savo krikšto pažadus ne vien žodžiais, bet ir gyvenimu. Turime pašvęsti savo gyvenimišką veiklą Švč. Trejybės garbei ir malonei. Nuolat atpažinti piktosios dvasios darbus bei tuščius jos pažadus ir ryžtingai jų atsisakyti, o tai reiškia, jog mūsų laukia ilga dvasinė gyvenimo kova ir nugalėtojas bus tik tas, kuris ištvers iki galo. Su Kristumi įmanoma viskas, visur ir visada.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
